| О себе: |
Turbut nera ne vieno dalyko pasaulyje, kad butų tik teigiamas. Cukrus saldus, bet storina, laime grazi, bet ji baigiasi, gyvenimas nuostabus, bet toks trumpas... Taciau juk eini į prieki ir tobuleji ne vien tada, kai oras geras, aistringa meile, siltas lietus ar linksmas juokas. Todel kartais reikia, kad bent truputi skaudetų sirdi. Kai ja kankina nerimas, galvoje gimsta stebuklingai keistos mintys. Stai kokia didele nauda is liudesio - praeidamas uzleidzia vieta dziaugsmui, pasilikdamas tyliai kviecia kazka pradeti is naujo. Kad ir labai mazais zingsniukais. Kad ir pro asaras. Visada stenkis, kad laikas butu kuo grazesnis, kazkoks siltesnis ir smagesnis, kad neapmirtu, sustingtu ir vos vos judetu, kad lektų linksmai ir lengvai lyg vejas, o neatnesdamas baisiausius nusivylimus ir klausimus - kodel? Visos bedos, purvas ir meslas nereiskia, jog gyvenimas ziaurus, negailestingas ar nemyli taves. Tiesiog jis - visoks, ir todel labai pavojingas, nes neįmanoma atspeti, uz kurio kampo taves laukia dziaugsmai, o uz kurio - pragaras. Laimes kudikiai, kuriems sekasi pataikyti teisingai. Kai abejoji pasirinkdamas, prisimink visus gerus dalykus, kuriais tikejai, kol nesuaugai. Geri draugai neisduoda, tevai tikrai myli, o savo laime kuriam patys - ir niekada nevelu pradeti. Gal ir gerai, kad vakar diena negrizta. Rytojus, jei panoresi, bus daug idomesnis... |
